Neturėsi kitų dievų, tiktai mane. Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje ir kas yra čia, žemėje, ir kas yra vandenyse po žeme. Jiems nesilenksi ir jų negarbinsi, nes aš Viešpats, tavo Dievas, esu pavydusDievas (Iš 20, 3–5).
Nuo bendravimo su žmogumi pradžios Dievas parodė savo visuotinumą kaip troškimą būti vieninteliu vertu savo kūrinijos garbinimo, ypač – savo tautos, kurią Jis išsirinko iš visų kitų tautų kaip savo įpėdinę ar malonės per Jėzų Kristų paveldėtoją.
Kitos senovės tautos, išskyrus hebrajus, garbino daugybę dievų, taip pat pačių pasidirbtas skulptūras ir nepaisė Viešpaties egzistavimo. Pati hebrajų tauta nuolat nusigręždavo nuo Dievo, kad galėtų slapta užsiimti kitomis praktikomis ar garbinti kitus dievus. Toks išrinktosios tautos elgesys užrūstino kariuomenių Viešpatį.
Stabmeldystė – tai žmogui būdingas polinkis. Nuo senų laikų žmogus kūrė netikrus dievus, kad juos garbintų ir jiems lenktųsi, tačiau net nesistengė pažinti vienintelio ir teisingo Dievo, visos kūrinijos Sutvėrėjo. Visiems gerai žinoma, kad senovėje romėnai turėjo šimtus dievų, kaip ir graikai bei daugybė kitų kultūrų ir tautų.
Šiomis dienomis stabmeldystė pasireiškia skirtingomis formomis, bet tai ir toliau tapatinama su perdėtos meilės dalykams, užimantiems daug svarbesnę vietą žmogaus gyvenime nei Dievas, išraiška. Šiuolaikinėmis stabmeldystės formomis laikomi pinigai, technologijos, narkotikai (tiek uždrausti, tiek visuomenėje priimtini), maistas, verslas, darbas, partneris, žinios ir t. t.
Mokslo pažanga ir žmogaus gyvenime nulėmė tai, kad intelektualizmas dažnai trukdo pažinti Kūrėjo egzistenciją kasdienybėje. Individualizmas, humanizmas (kai orientuojamasi tik į žmogų) ir intelektualizmas yra galingiausi stabai mūsų šiuolaikinėje visuomenėje. Šiomis dienomis tūkstančiai žmonių, net sąmoningai to nesuvokdami, paaukoja savo gyvenimą, pamaldumą ir visas jėgas minėtiesiems stabams.
Dauguma žmonių tvirtai tiki, jog žmogaus intelektas yra pati aukščiausia jėga žemėje ir kad tam tikra galingesnė jėga net neegzistuoja. Neretai mokslininkai, medikai, literatai, muzikai, profesoriai ir visi tie, kurie orientuojasi tik į mokslą bei pasiekia akademinių aukštumų, didžiuojasi savo puikia reputacija visuomenėje. Jie vertinami kaip puikios asmenybės ir priimami be jokių dvejonių, susijusių su moralinėmis savybėmis, asmeniniu gyvenimu ar elgesiu visuomenėje.
Idėjų, kūrybiškumo, talentingumo, žinių, intelekto garbinimas yra šiuolaikinio gyvenimo realybė. Dabar nedaug kultūrų garbina akmenis ar skulptūras, bet didžiuosiuose miestuose gyvenimas sukasi aplink technologijas, intelektualizmą ir mokslą.
Bet kuriuo atveju stabmeldystė yra tam tikra žmogaus atitolinimo nuo Dievo valios forma, laukianti mūsų nuolankaus garbinimo: „Klausykis, Izraeli! Viešpats yra mūsų Dievas, vien tik Viešpats. Mylėsi Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis“ (Įst 6, 4–5). Žemėje nėra to, kas galėtų pakeisti Dievo meilės suteikiamą pilnatvės jausmą. Prancūzų matematikas ir filosofas Blezas Paskalis teigia: „Kiekvieno žmogaus širdyje slypi tuštuma, turinti Dievo formą. Ši tuštuma negali būti užpildyta nė vienu kūrybos vaisiumi. Ši tuštuma gali būti užpildyta tik Dievu.“
Stabmeldystė yra netinkamas bandymas užpildyti šią tuštumą. Dažnas šiuolaikinis žmogus trokšta patenkinti savo norus, užmiršdamas Dievą. Tik Jėzaus meilė mūsų širdyse ir Viešpaties pripažinimas Karaliumi bei Gelbėtoju, suteiks pilnatvę ir ramybę, kurios ieškome. Jo šviesoje randame tikrąją garbinimo tiesą.
1Visos Biblijos citatos, pateikiamos straipsnyje, paimtos iš svetainės „BIBLIJA.LT – Šventasis Raštas lietuviškai“.
Iš Zenit.org išvertė Agnė Lisauskaitė
